TURIU SKOLĄ, KURIOS IŠIEŠKOJIMĄ VYKDO ANTSTOLIS, KAIP GALIU JĄ SUMOKĖTI?

 

Pirmiausia reikėtų susisiekti su antstoliu (telefonu, el. paštu) arba atvykti į jo kontorą ir sužinoti tikslų skolos dydį. Žinodami, kiek esate skolingi, galėsite įvertinti skolos grąžinimo galimybes ir kartu jas aptarti su antstoliu ar jo kontoros darbuotojais. Tai labai svarbu norint greitai ir be didelių nepatogumų padengti turimą skolą. Verta paminėti ir tai, kad betarpiškai bendradarbiaudami su antstoliu galite išvengti žymaus vykdymo išlaidų padidėjimo.

Skolą galima dengti dviem pagrindiniais būdais:

  1. Pinigų pervedimas į antstolio Virginijaus Kučinsko depozitinę sąskaitą Nr. LT69 7044 0600 0371 6769, esančią AB SEB banke. Pavedimą galite atlikti iš savo asmeninės banko sąskaitos arba iš kito asmens banko sąskaitos, taip pat pavedimai gali būti atliekami kitais grynųjų pinigų pervedimo būdais, t.y. grynųjų pinigų perlaidos Lietuvos pašto skyriuose, Perlo terminaluose ir kt. Atliekant pavedimą iš užsienio jums gali prireikti SEB banko SWIFT kodo, kuris yra Visais atvėjais gavėjo laukelyje reikia įrašyti žodžius – antstolis Virginijus Kučinskas, o mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti skolininko vardą, pavardę ir asmens kodą arba vykdomosios bylos numerį. Tam tikrais atvejais norint atlikti grynųjų pinigų pervedimą gali prireikti antstolio Virginijaus Kučinsko asmens kodo. Jį galite sužinoti susisiekę su kontoros darbuotojais.
  2. Mokėjimas grynaisiais pinigais antstolio kontoroje. Antstolis, priimdamas grynuosius pinigus, mokėtojui išduoda nustatytos formos antstolio kvitą, kuriame nurodoma kas, kada, kiek ir už ką mokėjo pinigus bei kuris antstolio darbuotojas juos priėmė. Sprendimų vykdymo instrukcjos 30 punkte nurodyta, kad antstolis gali atsisakyti priimti grynuosius pinigus pagal kvitą, jeigu jų suma viršija 100 eurų, todėl dėl skolos dengimo grynaisiais pinigais patariame iš karto susitarti su antstolio kontoros darbuotojais.

 

KAIP PASINAUDOTI PAŠALPA AR ATLYGINIMU, JEI BANKO SĄSKAITĄ AREŠTAVO ANTSTOLIS?
Pirmiausia reikėtų pasiimti savo sąskaitos išrašą banke ar kitoje kredito įstaigoje. Iš lėšas išmokančių institucijų reikėtų gauti pažymas, patvirtinančias lėšų pobūdį. Pažymas apie gaunamas pensijas ar pašalpas (įskaitant bedarbio pašalpą) išduoda Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriai. Pažymas apie paskirtas socialines išmokas išduoda savivaldybių socialinės paramos skyriai. Dirbantys asmenys pažymas apie darbo užmokestį gali gauti darbovietėse.

 

Banko sąskaitos išrašą ir pažymą apie gaunamų lėšų pobūdį būtina pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui, o kai skolų yra daugiau ir jas išieško keletas antstolių – visiems išieškojimą vykdantiems antstoliams.

Jeigu tokia informacija anstoliams laiku pateikiama, išieškojimas į socialinei paramai skirtas lėšas nėra nukreipiamas, o išieškojimas iš darbo užmokesčiui prilygintų pajamų vykdomas dalimis (skolai dengti neišskaitoma visa lėšų suma). Pagal Civilinio proceso kodekso 733 straipsnį išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų antstolio nurodymu vykdo darbdaviai ir kitos lėšas išmokančios institucijos. Kodekso 736 straipsnis užtikrina, kad skolos padengimui gali būti naudojama tik nustatyta pajamų dalis, kitą dalį paliekant asmens reikmėms.

Nuo skolų išieškojimo apsaugotos pinigų sumos yra išvardintos Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje. Tai kompensacijos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kompensacijos už nenormalias darbo sąlygas, tarnybinėms komandiruotėms bei persikėlimui į kitą darbo vietą skirti pinigai, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpos, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, taip pat išeitinės išmokos. Tačiau reikėtų žinoti, jog iš bedarbio pašalpos ir kitų laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų gali būti išieškomas išlaikymas (alimentai) bei teismo priteistos nusikaltimu padarytos žalos sveikatai, ar žalos atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimas.

Nuo rugsėjo 14 d. pradėjus veikti naujai Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai, skolininkų lėšų skirstymas išieškotojams bus automatizuotas. Tačiau duomenys apie socialines išmokas ir darbo užmokestį į šią sistemą dar nepateks, todėl skolininkų pareiga pateikti informaciją antstoliams išlieka. Ateityje, sukūrus sąsają su Socialinės paramos šeimai informacine sistema, duomenys apie lėšas, iš kurių išieškoti negalima, į Antstolių informacinę sistemą pateks internetu. Šių duomenų pagrindu antstoliai kiekvienam asmeniui sistemoje priskirs atitinkamas sumas, kuriomis pašalpų ir išmokų gavėjai galės laisvai disponuoti nustatytą laikotarpį. Kai kurių dabar reikalingų pažymų teikti antstoliams nebereikės.

Registrų centro sukurta Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema visiems išieškotojams – tiek valstybės institucijoms, tiek įmonėms ar fiziniams asmenims – sudarys vienodas galimybes atgauti skolas. Sistema duomenis apie piniginių lėšų apribojimą tvarkys centralizuotai: perduos bankams apribojimo bei nurašymo nurodymus ir proporcingai paskirstys skolininko lėšas išieškotojams.

Nurašymo nurodymus sistemai teiks antstoliai, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos Respublikos muitinė ir SODRA. Naująją sistemą pasiekia Nacionalinės teismų administracijos, Centrinės hipotekos įstaigos, Gyventojų registro bei Juridinių asmenų registro duomenys. PLAIS su Lietuvoje veikiančiais komerciniais bankais bei kredito unijomis susieta per Lietuvos banko LITAS-KART sistemą.

PROCESO ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

Civilinio proceso kodekso 633 straipsnyje nurodyta, kad civilinio vykdymo proceso šalys yra skolininkas ir išieškotojas. Kiekvienas jų turi savo teises ir pareigas, kurių abiems šalims privalu laikytis norint tinkamai apginti savo turtinius interesus.

Skolininko teisės nurodytos Civilinio kodekso 643 straipsnyje. Jos yra:

1) dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus;

2) susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą;

3) gauti pažymas apie vykdymo eigą;

4) ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą;

5) apskųsti antstolio veiksmus;

6) reikšti prašymus, nušalinimus;

7) sudaryti taikos sutartis;

8) kitas Civilinio proceso kodekse numatytas teises.

Skolininko pareigos nurodytos Civilinio proceso kodekso 644 ir 645 straipsniuose. Jos yra:

1) nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus;

2) antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus;

3) kviečiamas atvykti pas antstolį;

4) aktyviai domėtis vykdymo eiga;

5) nedelsdamas pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir antstoliui apie tai, kad būste, į kurį nukreipiamas išieškojimas, gyvena nepilnamečių vaikų;

6) nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus;

7) antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose;

8) vykdyti kitas Civilinio proceso kodekse jam numatytas pareigas.

Išieškotojo teisės nurodytos Civilinio proceso kodekso 639 straipsnyje. Jos yra:

1) dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant priverstinio vykdymo veiksmus;

2) susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga;

3) gauti pažymas apie vykdymo eigą;

4) sudaryti taikos sutartis;

5) ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą;

6) apskųsti antstolio veiksmus;

7) reikšti prašymus, nušalinimus;

8) atsisakyti išieškojimo;

9) kitas Civilinio proceso kodekse numatytas teises.

Išieškotojo pareigos nurodytos Civilinio proceso kodekso 640 straipsniuose. Jos yra:

1) bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu;

2) aktyviai domėtis vykdymo eiga;

3) nesudaryti kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą;

4) nedelsdamas raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir nauja išieškotojo gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai išieškotojui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta;

5) vykdyti kitas Civilinio proceso kodekse jam numatytas pareigas.

KAS YRA VYKDYMO IŠLAIDOS?

Vykdymo išlaidų dydžius bei jų apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Sprendimų vykdymo instrukcija.

Vykdymo išlaidų rūšys yra šios:

  1. Būtinos vykdymo išlaidos – tai vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti. Pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti jas apmoka išieškotojas, vėliau šios išlaidos išieškomos iš skolininko ir grąžinamos išieškotojui.
  2. Papildomos vykdymo išlaidos – tai vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje.
  3. Atlygis antstoliui, kuris antstoliui įstatymų nustatyta tvarka priklauso už vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.

Visos vykdymo išlaidos, išskyrus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas išimtis, yra išieškomos iš skolininko pagal Srendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punktas).